MODE INTERVIU / MODE INTERVIU
Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė: „Norint sukurti mados verslą, viską turi daryti iš širdies”
Ieva Juknevičiūtė / 2018 April 10
Asmeninio albumo nuotrauka.
Monika Kazakevičiūtė – Kriščiūnienė per keletą metų lietuviškos mados nišoje tapo tam tikru fenomenu. Žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys į ją nuolat krypsta ne tik dėl įkurto ženklo „MAS 924” sėkmės, bet ir dėl asmenybės, kurios stilius traukia akį nepriklausomai nuo skirtingų žmonių estetinių pasirinkimų. Su M. Kazakevičiūte – Kriščiūniene pokalbis visiškai natūraliai pasidalino tarsi į dvi dalis: „MAS 924” ženklo specifikos aptarimą ir dialogą apie pačios dizainerės požiūrį į stilių. 
 
Koks Jūsų pirmas prisiminimas, susijęs su mada?
 
Kai man buvo 16 metų, dirbau modeliu ir pirmąja susitikimo su mada vieta man tapo Milanas. Prisimenu, kad jau tuomet žinojau, kad toks darbas tikrai ne man. Įvertinau, kad neturiu tinkamų savybių būti modeliu: nemoku prisitaikyti ir pastoviai dirbtinai šypsotis. Modelio darbas man pasirodė paprasčiausias būdas prisiliesti prie mados industrijos ir pažvelgti į jos užkulisius, susipažinti su viduje vykstančiais procesais. Iki dabar puikiai prisimenu, kaip demonstruodama įvairių dizaino ženklų rūbus, žiūrėdavau būtent į dizainerių darbo virtuvę ir ji man atrodė nereali. Jau būdama paauglė norėjau kuo greičiau pakeisti barikadų puses.
 
Nuo pat „MAS 924“ įkūrimo pradžios, Jūsų darbų stilistiką sunku supainioti su kitų kūrėjų darbais. Kaip pavyko atrasti savitą braižą?
 
Atvirai, man tikrai sunku kalbėti apie savo braižo išskirtinumą. Dažnai susilaukiu komentarų iš šalies, kad žmonės iš karto atpažįstą mano kūrybos braižą ir jiems niekada nereikia klausti ar tai mano darbas. Aš pati to nematau, tad ir nelabai galiu vertinti. Kurdama drabužius laikausi savo estetikos suvokimo ir atsižvelgiu į tai, kas man gražu. 
 
O ar matote ženklo „MAS 924“ braižo transformacijas nuo kūrybos pradžios iki dabar?
 
Išskirčiau, jog su laiku sudėtingėja drabužių konstrukcijos. Nors išlaikoma nuo pat pradžios kūryboje puoselėta minimalistinė estetika, ji tikrai darosi labiau komplikuota. Manau, visiškai natūralu, kad kuriant ir tobulėjant, atrandamos naujos formos, kirpimai ir net medžiagos.
 
Neretai dizainerio darbo specifika prilyginama psichologo darbui. Ar sutiktumėte su šiuo teiginiu?
 
Manau, kad taip. Bet kuris darbas, reikalaujantis tiesioginio kontakto su klientais, kelia emocijas. Dizaineris jaučia, su kokia nuotaika klientas ateina ir natūraliai perima jo išgyvenimus. Tiesa, pirmų susitikimų su klientų metu, daugiausiai kalbamės konkrečiai apie darbą ir tik po kelių susitikimų, pereiname į asmeniškesnį bendravimą. 
 
Kokia patirtis iš kliento pusės dirbti su „MAS 924“? Kaip įvertintumėte savo santykį su klientu, apie kurį jau užsiminėte?
 
Kontaktavimas su klientais man tikrai teikia džiaugsmą. Manau, kad jei mano darbo specifika apsiribotų eskizų braižymu vienumoje - nebūčiau patenkinta. Žinoma, žmogiška, jog  būna dienų, kai įtempta darbotvarkė ir bendravimo ritmas atima daug jėgų ir grįžus namo net ir su namiškiais nebesinori kalbėti. Visgi tarp kūrybinės dizainerio darbo pusės ir kontaktavimo su klientu, esu atradusi puikų balansą.
Asmeniškai su klientais stengiuosi išlaikyti nuolatinį kontaktą ir puoselėti draugišką ryšį. Tenka kontaktuoti tiek savaitgaliais, tiek ir vakarais, tad natūrliai išsivysto glaudus ryšys. Išskirtinis santykis dažnai sukuriamas su būsimomis nuotakomis. Neretai pokalbiai apie suknelės dizainą perauga į bendresnius pašnekesius apie stilių ir įvaizdžio kūrimą lemtingą dieną.

 
Paminėjote nuotakas, kurioms dažnai kuriate sukneles. Kuo ši patirtis Jums, kaip dizainerei, kitokia?
 
Ši patirtis priverčia per trumpą laiką perprasti žmones ir išmokti įsigilinti į asmenybės poreikius. Vestuvių dienos apranga turi atspindėti moters charakterį, kurį, norint sukurti tinakmos stilistikos suknelę, reikia pažinti labai greitai. Tuo pačiu, kaip dizainerė, nenoriu per daug atitolti nuo „MAS 924“ stilistikos. Tikriausiai dėl to, vestuvinių suknelių kūrimas – sudėtingas procesas: sukurta vestuvinė apranga turi atspindėti specifinius kito žmogaus poreikius, bet kartu išlaikyti ir savitą „MAS 924“ ženklo estetiką. Darbas su būsimomis nuotakomis – įdomi patirtis, nes, kaip ir kalbėjome anksčiau, atsiranda ir psichologiniai niuansai. Reikia mokėti įžvelgti ar žmogus drovus, kaip jis reaguoja į savo kūną. Juk visoms itin svarbu kaip atrodo ir jaučiasi lemtingą vestuvių dieną.
 
Per „MAS 924“ veiklos metus įgyjate vis daugiau pastovių klientų. Ar įžvelgiate besikeičiančius klientų poreikius?
 
Pastovūs klientai ilgainiui man duoda vis daugiau laisvės. Nuolatinės klientės manimi pasitiki ir duodamos užduotį, jos per daug nedetalizuoja, o tik nurodo progą ir „dress code” (jei toks yra). Pažinodama klientą jau esu perpratusi, į kokias detales, kuriant, turiu atkreipti dėmesį bei kokios ribos negali būti peržiangiamos. 
Kokie veiksniai, Jūsų nuomone, turi daugiausiai įtakos, kuriant klestintį verslą?
Rizikuoju nuskambėti banaliai, bet norint pasiekti, kad tavo verslas klestėtų, turi viską daryti iš širdies. Dirbdama tikrai negalvoju tik apie verslumą ir kaip uždirbti daugiau pinigų. Manau, kad klientai taip pat jaučia, kuomet darbas vyksta natūraliai, o kuomet tiesiog siekiama išpūsti verslo burbulą. Jei atėjusi klientė renkasi kas jai galbūt netinka, bet pareikalaus daugiau darbo bei brangesnių medžiagų, visuomet pasiūlysiu jai labiau tinkantį variantą. Šioje situacijoje man visai nesvarbu, kad galutinis kūrinys kainuos mažiau. Nesistengiu tik užsidirbti, o siekiu realizuoti savo kūrybą, estetinį suvokimą ir kartu patenkinti „MAS  924” kliento poreikius.
 
Pati mėgstate dėvėti savo kurtus drabužius. Ar turite sau kurtų drabužių, kurie Jums itin brangūs?
 
Tikrai dažnai dėviu savo kurtų drabužių, nes po parduotuves beveik nevaikštau! Labai mėgstu sau pasisiųsti unikalų drabužį. Atsakant į klausimą – nesu daiktų vergė, tad sakyčiau, kad brangus man gali būti žmogus, bet ne daiktas.
 
Ar turite aprangos elementą, kurį savo asmeniniame stiliuje laikytumėte esminiu?
 
Esu labai universalus žmogus, todėl atskirus stiliaus elementus keičiu atsižvelgdama į kiekvienos dienos darbotvarkę bei ritmą. Savo asmeninio įvaizdžio negaliu apibrėžti, kaip ir išskirti konkrečių stiliaus detalių, kurios yra esminės. Manau, kad niekada nereikia ypatingai stengtis, siekiant viską nepriekaištingai derinti. Man visuomet gražu kai žmogus keletą detalių subtiliai derina, bet savo formuojamame įvaizdyje sukuria atsipalaidavimo jausmą. Išskirčiau dar ir tai, kad aprangą svarbu rinktis pagal progą, „dress cod‘ą”. Juk į oficialų renginį negaliu eiti vilkėdama vulgarią suknelę, kuri atidengia krūtinę ir yra perdėtai seksuali! Visai kitokius aprangos kriterijus taikau lankantis pramogų pasaulio renginiuose, kurių metu galiu laisvai rinktis drąsesnius aprangos elementus.
 
O koks Jūsų santykis su aksesuarais? Ar dažnai juos keičiate? 
 
Aksesuarams dažniausiai esu ištikima ir keičiu juos itin retai. Apskritai nemėgstu bižuterijos, bet yra keletas apyrankių, išleistų „MAS 924” juvelyrikos linijos, kurias visuomet nešioju. Viena iš jų su deimantu, kita su smaragdu. Svarbu, kad jos yra paprastos ir kokybiškos. Taip pat dėviu minimalistinius auskarus ir žiedus, rodančius mano šeimyninį statusą. Kalbant apie stilistiką, mėgstu minimalistinius papuošalus, bet labiausiai vertinu ir atsižvelgiu į jų kokybę.
 
Gal galite pasidalinti naujausiu savo stiliaus atradimu?
 
Šiuo metu labiausiai esu susikoncentravusi į vakarinių suknelių kūrimą ir išbandau skirtingas konstrukcijas su atsikišusiomis detalėmis. Žinoma, tokių rūbų kiekvieną dieną nenešiosi, bet dirbant su scenine ir vestuvine apranga, įprasti kirpimai manęs jau nedomina, tad ieškau nestandartinių konstrukcijų. Šiuo metu architektūrinės, atsikišusios detalės man labai patinka!
 
Ar galėtumėte išskirti moteris, kurias mados industrijoje laikytumėte savotiškomis ikonomis?
 
Žodis „ikona“ man neegzistuoja. Mane įkvepia daug skirtingų žmonių, todėl vienos ar kelių moterų negaliu išskirti. Juk visuomet gali atsitikti taip, kad nors moteris ir atrodo puikiai, jos vidinės savybės netraukia ir nežavi. Manau, negalime vertinti žmonių pagal ikoniškumo standartus.
 
Monika, ar galėtumėte įvardinti keletą dizainerių, kurių darbai Jums, kaip kūrėjai, imponuoja?
 
Nenorėčiau visko suabsoliutinti iki kelių dizainerių. Visuomet labiausiai vertinu konkrečius, atskirų sezonų darbus, o ne žmogų ar mados namus, kurie juos pristato. Juk dizaineriai yra žmonės, kaip ir visi kiti, negalintys kiekvieną sezoną pristatyti nepriekaištingo rezultato. Galbūt išskirčiau tik Demna Gvasalia, kuriam pavyksta suvaldyti du itin įdomius mados ženklus: „Vetemens“ ir „Balenciaga“.